Kodėl astrologinės prognozės nepasitvirtina?
Priežastys gali būti šios:
1. Neteisinga vertybių hierarchija, t.y. jei astrologui svarbu iš jo veiklos pasidaryti kuo daugiau pinigų, bendruomenėje greitai tapti svarbiu/reikšmingu, o paskiausioje vietoje lieka interesas atlikti savo darbą su atsidavimu. Nėra nieko blogo atsidurti populiaraus žurnalo viršelyje, tačiau kada tai tampa siekiamybe, kada tai ima tarnauti būdu matuoti savo profesinį svorį, nukenčia santūrumas. Ši savybė fundamentaliai svarbi, kadangi ji ugdo kantrybę, mąslumą, įsižiūrėjimą, be viso to giliai įžengti į astrologinę informaciją neįmanoma.
2. Statistikos ignoravimas ir kritiškumo stoka. Retas astrologas linksta savo archyve sudėstyti į atskirus aplankus bent po 10 žmonių duomenų, kurie visi rodytų kokį nors vieną ir tą patį visiems būdingą astrologinį faktorių, pavyzdžiui, “aukštas bažnytinis rangas”. Ši problema provokuoja kitą: jis ima daug nemąstydamas laikyti, kad, pavyzdžiui, visi žmonės su moderniąja planeta Uranu, simbolizuojančiu netikėtus nušvitimus ir revoliuciją/laisvę, greta Ascendento gimę dirbti išradėjais Silicio slėnyje JAV, arba jog visi žmonės su Plutonu, simbolizuojančiu skvarbumą, rentgeną, greta Ascedento dirbs detektyvais kriminalinėje policijoje. Džiazas (sakydamas šį žodį turiu omeny aliuziją į moderniąsias planetas) skamba gražiai, tačiau džiazas galiausiai ir lieka tuo, kas jis iš esmės ir yra – improvizacija, o ne konkretika. Solidiems klientams – tokiais save laiko banko darbuotojas, ekonomistas, mokslinės įstaigos atstovas, darantis kokį nors svarbų sprendimą valstybės pareigūnas – reikalingas būtent antrasis rezultatas.
3. Akademiškumo stoka. Akademiškumas reiškia disciplinuotą mąstymą, leidžiantį tinkamai susigaudyti įvairiose skirtingose astrologinėse mokykloje jų į vieną vietą nesuplakant. Tai reiškia, kad turi prasmės net ir džiazas (modernioji astrologija), bet tik jo paties kontekstuose – be pretenzijos apimti tradicines astrologines mokyklas, pavyzdžiui, ankstyvojoje Hamburgo/Kosmobiologinėje astrologijoje (R. Ebertin, g. 1901m.), vėlyvojoje Hamburgo/Kosmbiologinėje astrologijoje (Ruth Brummund, g. 1921m.).
4. Skurdi astrologinė biblioteka, nepagarba klasikams. Labai daug astrologų, kurie turi pasidėję lentynėlėje vos keletą astrologinių tekstų, geriausiu atveju iki dviženklio skaičiaus, o kuria savo astrologiniuose internetiniuose puslapiuose įspūdį, tarsi už jų nugaros kalnas žinių ir patirties. Tačiau dar baisiau, kada arogantiškai apeinami klasikiniai tekstai: Parashara Hora Shastra, Saravali, Phaladeepika, Jaimini Sutramritam, Kalaprakasika, Veerasimhavaloka, Lagnu Parashari, Brihat Jatak, Chamatkar Chintamani etc. Argumentas keistas, esą “tai senienos, o mes gyvename 21-ajame amžiuje“. Juostinis fotoaparatas pinhole yra irgi seniena (žr. Leonardo da Vinci, Codex Atlanticus, 1502m.), tačiau savo darbą jis atlieka puikiai (be maitinimo elementų).
5. Nesiskaitymas su astronominiais dėsniais. Dabartinė žvaigždynų padėtis dėl precesijos faktoriaus jau daugiau kaip 2000 metų nebeatitinka to vaizdo, kada sutapo tropinis ir siderinis (t.y. žvaigždinis) Zodiakai, o svarbios išvados ir toliau tebedaromos remiantis tropiniu.
6. Per didelis pasitikėjimas gimimo duomenimis. Toli gražu ne kiekvieno žmogaus gimimo laikas ligoninėje užfiksuotas kaip tikslus. Jei nėra daroma gimimo laiko rektifikacija (reikalaujanti matematinių žinių, taip pat gero indiškųjų periodų pažinimo), tolesni veiksmai – prognozių rengimas – beprasmiški.
Komentarai
Rašyti komentarą