Giluminės astrologijos pagrindai 3 (vertikalus principas)

A. Diuma romane “Trys muškietininkai“, II-oje dalyje yra skyrius, kuris vadinasi “Paskutinis lašas”. Ten dvi labai įdomios vietos. Pirmiausia, kada d‘Artanjanas laiko savo glėbyje jau vien tik ponios Bonasjė lavoną, visoje toje II-oje dalyje dominuojantis Atas pagrūmoja dangui kumščiu. O kada viešbutyje jis paprašo d‘Artanjano, kad šis perduotų jam popieriaus lapelį, iškritusį iš raitelio skrybėlės, ir kada  d‘Artanjanas sušunka supratęs, jog jis parašytas miledi ranka, Atas sako “tu pats matai, yra Dievas danguje”.

Pirma grūmoja, paskui pripažįsta. Kontrastingos reakcijos. Bet tai yra kontrastinga vertinant paviršutinišku žvilgsniu. Pirmoji jo reakcija, kada visus ištiko šokas, nėra pasyvumas, nėra bejėgiškai nusvirusios rankos, ir tai yra fundamentaliai svarbu. Šitai puikiai atliepia tarp religingų žmonių girdimą posakį “Stenkis, ir Dievas tau padės”. Antroje reakcijoje Atas pripažįsta Viršutinį pradą Žemesniojo (žemiškojo) atžvilgiu.

Nepasyvumas ir Viršutinio prado pripažinimas yra ypač svarbus žmonėms, kurių horoskopuose Mėnulis (būsenos) randasi jau į tamsą einančioje fazėje. Pavyzdžiui, jeigu žmogus jaučia milžinišką stresą turėdamas reikalų su valdiškais namais, eidamas į juos jis turėtų tvirtai sugniaužti kumščius (beveik taip, kad jaustųsi nagų įsikabinimas į delnų odą) ir nuolat sau kartoti: “Vien tik Viešpats yra aukščiau visko, jis ir yra tikrasis mano valdovas, o jei taip, galiu pabūti naudingu talkininku tveriamai Jo kūrybai Visatoje”. Jeigu jis bandys praktikuoti psichologų siūlomą modelį – bandyti įsivaizduoti, koks jis yra taip pat vertingas, stiprus ir visoks koks panašiai toks, didelė tikimybė, kad išsaugoti vidinės jėgos vizito metu nepavyks. Kodėl? Kadangi tai – horizontalus principas, puoselėjantis lyginimąsi jėgomis. Akivaizdu, kad bandyti įsivaizduoti yra viena, o realus socialinis kontaktas, kada paprastas žmogus susitinka su didesnę valdžią turinčiu valstybės pareigūnu, yra visai kas kita, nelygumas statusuose pasąmoningame lygmenyje vis tiek duos apie save žinoti. Horizontalus principas eliminuoja dvasinį (t.y. vertikalųjį) pradą, todėl faktiškai tai daugiau apie džiunglių realybę, kurioje jaustis nors kiek laisviau sudėtinga.

Vertikalus principas nepaprastai svarbus, kada skeptikas iškelia klausimą, “kaip man patikėti, kad mantra gali padėti transformuoti reikalus į geresnę pusę?”. Esmė ta, kad mantra ir yra vienu metu ir nusiteikimas nebūti pasyviu (-ia), ir nusiteikimas atsiverti Aukštesnei realybei. Jei jūsų dvasia jai neatsiveria, kaip jūs galite savo gyvenime tikėtis stebuklo?! Tai prieštarauja visiems dėsniams. Brolių Grimų pasakose yra nuostabus epizodas, kuriame du protingi broliai praeinančiam pro šalį senoliui gudriai atsako, jog drožia šaukštus (nors iš tiesų tikslas iki rytojaus pastatyti laivą – tokia karaliaus sąlyga, kad leistų savo dukrai už ko nors ištekėti); senolis atsako: “gerai, tada tegul bus šaukštai”. Rytą vietoje laivo šaukštus ir pamatė. Kalbėdamas apie neatsivėrimą būtent tai galvoje ir turėjau. Taigi per mantrą jūs bandote susisiekti su Kūrėju ir jam pranešti, kad jums trūksta Jo paramos. Šis aktas savo turiniu niekaip neprieštarauja, o netgi gražiai rezonuoja su vėlgi religijoje aptinkamu pasakymu “belskite, ir bus jums atidaryta, prašykite, ir bus jums duota”. A priori Jis tai mato ir pats, dar jums nespėjus paprašyti, bet jums nuo gimimo buvo leista turėti apsisprendimo laisvę, t.y. arba tenkintis virimu “senose sultyse”, arba kopti naujais takais.