Karminis horoskopas

Apie tai buvo pasakyta ir parašyta daug. Vieni praėjusio gyvenimo pėdsakų ieško Krentančio Mėnulio mazgo padėtyje, kiti žiūri į 12-ąjį namą, treti akcentuoja retrogradines planetas, ketvirti gilinasi į 5-ąjį namą (poorva punya). Buvo laikai (1993-2003m.), kada panašiai dariau ir aš, bet ilgainiui susiklostė kiek kitoks suvokimas, kuriuo trumpai žemiau ir pasidalinsiu.

Vasara pas mus įžengia su paeiliui visais trimis mėnesiais, o ne tik su kuriuo nors vienu iš jų (ir iškart po jo prasideda kalendorinis ruduo). Prisikaupęs vandens sunkus tamsus debesis pratrūksta išliedamas ant žemės viską, kas jame susikaupė, o ne keletą lašų. Mes įeiname į šį pasaulį pilnutinai, o ne pirmą dieną dešinė ranka, kitą – kairė ranka, trečią – koja ir t.t. Todėl išmintingiausia būtų į gimimo horoskopą žiūrėti kaip į visumą, t.y. kaip pilną visokeriopų energijų išsiliejimą iš praėjusių gyvenimų, kuriame karmiška gali būti netgi tokio neutralaus taško, kaip Ascendentas, padėtis. Suprantu, kad tai mažai kvepia mistika, kurią taip mėgsta kai kurie ieškantys okultinio peno žmonės, bet išleidus iš akių šį aspektą praranda prasmę aiškintis, ką reiškia retrogradinis Saturnas 12-ajame name, kadangi, tarkime, be Ascendento radimosi 12 laipsnių 22 minutės Vėžio ženkle retogradinis Saturnas neužimtų minėto namo 8 laipsniai 41 minutė Dvynių ženkle. Ir taip su bet kokia horoskopo detale.   

Kitas svarbus momentas tas, kad užuot uoliai gilinusis į atskirus astrologinius elementus, už kurių laikosi informacija apie praėjusius gyvenimus, būtų daug kartų naudingiau lygiai taip pat uoliai nukreipti energiją į progresinį horoskopo lygmenį. Šitai svarbu todėl, kad sėdėti praeities informacijoje yra lygiai tas pats, kaip domėtis pernykščiais nukritusiais lapais – ar daug iš šių naudos? Kas iš to, kad sužinosime, jog kadaise gyvenome 16a. Prancūzijos dvare? Tai viso labo tik sausas faktas, pačiame jame, deja, nėra jokios dinamikos pirmyn, t.y. jūs vis tiek susiduriate su susilpninto dangaus kūno (taško, elemento etc.) realybe, su kuria reikia kažkaip tvarkytis. Mantros, ypač pudžos (specialūs ritualai–atnašavimai dievybėms), kitos dvasinės praktikos ir yra tas progresinis lygmuo, kuris padeda lėtai, po truputį išpirkti senas bėdas. Tų praktikų proceso metu jūs nebegalvojate apie praeitį, nes jei mintys bus ten, kanalas tarp jūsų dvasinės praktikos ir dievybės bus pažeistas, ir jūs, kalbant vaizdingai, minčių lygmenyje tebebūsite kažkuriame aname amžiuje, fiziškai – šiame, o dvasiškai – niekur = regreso/stagnacijos stadija. Tada labai įmanoma, kad vėl atgimsite panašiai tose pačiose sąlygose, kuriose randatės dabar. (Tai pasakius verta dar kartą priminti brolių Grimų pasakos apie du protingus brolius ir praeinančio pro šalį senolio epizodą, taip pat religinę formulę kaip belsite, taip ir bus atidaryta).

Bet jei vis tiek neįmanoma atsispirti traukai aiškintis praėjusių gyvenimų įtaką, tada prasmingiau atkreipti dėmesį į Mėnulio padėtį (indiškojo horoskopo, ne vakarietiško!) kontekste, dabartinis jo padėties bagažas atskleis jums jūsų praeities veiksmus, istorijas pakankamai neblogai. Priežastis: visi mes gyvename sublunarinėje sferoje (po Mėnuliu). Mėnulis – mama. Tai, ką gimę priėmėme per mamos kraują ir pieną, atkeliauja iš anų laikų irgi sublunarinės sferos.