Giluminės astrologijos pagrindai 6 (trijų skaičių principas)

 Nesiliausiu savo kalbėjimuose apie giluminę astrologiją (žr. ankstesnius pasisakymus blog’o serijoje, kuri vadinasi “Giluminės astrologijos pagrindai”) kartojęs, jog gebančiam skaityti tarp eilučių A. Diuma (Alexandre Dumas, 1802m. – 1870m.) romanas “Trys muškietininkai” iškyla kaip astrologinių žinių tekstas, praktiškai esantis tame pačiame lygmenyje, kaip Klaudijaus Ptolemėjaus (Claudius Ptolemy, maždaug 100m. – 160/170m. po Kr.) “Keturknygė” arba Gvido Bonačio (Guido Bonatti, mirė tarp 1296m. ir 1300m.) “Astronomijos knyga”. Išoriškai jis atrodo tik kaip nuotykių žanras, skirtas pramogai, bet toks tikrasis okultizmas ir yra – jis sumaniai slepia tai, kas paviršutiniškiems smalsuoliams neturėtų būti pasiekiama. Būsiu nuoširdus: eidamas į 1 klasę mokykloje ir jau žinodamas knygos turinį – “Trys muškietininkai” buvo pirmoji mano perskaityta gyvenime knyga – nemaniau, jog po maždaug 45 gyvenimo metų garsiai įvardinsiu ją tame amplua, kuriame įvardinu dabar.

Tačiau grįžtu prie temos. I-oje romano dalyje, kol įvykiai dar nėra spėję įsibėgėti, mes susiduriame su trimis skaičiais:

a) skaičius “3”, tai trys d’Artanjano vyresniojo dovanos savo sūnui, kurias sudaro arklys, 15 ekiū ir patarimai, beje, 1-asis skyrius taip ir vadinasi, taigi skaičius “3” neatrodo kaip paprastas literatūrinis sutapimas;

b) skaičius “7”, tai septyni kardinolo Rišeljė žmonės, per dvi dienas patyrę pralaimėjimą susidūrime su d‘Artanjanu ir trimis muškietininkais. Vėlgi, karalius Liudvikas XIII pakartoja savo kalboje šį skaičių du kartus. Sutapimas? Nemanau;

c) skaičius “40”, tai keturiasdešimt pistolių, duotų karaliaus Liudviko XIII d‘Artanjanui ir trims muškietininkams. A. Diuma pakartoja skaičių “40” trijuose skyriuose net keturis kartus. Unikalu, tiesa?

O dabar maloniam skaitytojui rekomenduoju atsiversti helenistinės epochos astrologo Vetijaus Valenso (Vetius Valens, 120m. – 175m. po Kr.) traktatą “Antologija” (2022m.), jame psl. 26 pamatysime skyrių tokiu pavadinimu: “Trečioji, Septintoji ir Keturiasdešimtoji  Mėnulio dienos”. Įdomu, ką apie tai pasakytų JAV astrologas Chrisas Brenanas (Chris Brennan), solidžios knygos apie helenistinę astrologiją autorius, atidavęs šiai sferai labai daug laiko ir dėmesio, juk laikoma, kad senoji astrologija XIXa. Vakaruose praktiškai išnyko (pirmiausia Morinus ir Lilio praktikos, jau nekalbant apie helenistinę astrologiją), ir kad apie ją vėl daugiau sužinome tik XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje. Daugiau nekomentuosiu nieko, pridursiu tik tiek, kad 15-oje šio trumpo skyriaus eilučių pasakyta apie astrologiją daugiau, negu apie ją spėjo per 35 Nepriklausomos Lietuvos metus pasakyti ir parašyti žinomos – populiarių žurnalų ir TV kanalų dėka – astrologės ir astrologai kartu sudėjus. Nenoriu nei vieno iš jų įžeisti, šitie žmonės keliauja lengviausiu jiems suprantamu taku – ir namaste*, kaip sako Indijoje. Kita vertus, daug įvairios astrologijos, tame tarpe ir helenistinės pakraipos, spėjau išnagrinėti pakankamai, todėl kalbu savo žodžius atsakingai pasvėręs.

Dar norisi pastebėti, jog skaičius “3“ šiame romane reiškiasi harmoningai – prisiminkime viename iš ankstesnių tekstų minėtą dalyką, jog trys muškietininkai veikia darniai, kaip Mėnuliui naudingi ir pagal faktą jo dispozitoriai (Trejybės simbolis); tęsinyje “Po dvidešimties metų” skaičius “7” jau išgyvena tam tikrą disharmoniją – d‘Artanjanas ir Portas veikia atskirai nuo Ato ir Aramio (prisiminkime, kad pirmajame romane kalba eina apie septynių pralaimėjimą per dvi dienas, du – dichotomijos simbolis); tęsinyje “Vikontas de Braželonas” visų keturių išsibarstymas kas sau padidėja dar labiau (pirmajame romane kalba apie 40 pistolių sukasi greta skyriaus “Muškietininkai savo namuose” bei pačiame šiame skyriuje).

Jeigu jūs esate rimtas astrologas ar siekiate tokiu tapti, A. Diuma romaną “Trys muškietininkai” savo bibliotekoje turėti privalote. Valenso “Antologiją” taip pat.

*Namaste" yra indų kalbos žodis, reiškiantis pagarbų pasveikinimą, dažnai sakomas su lenkimusi ir suglaustomis rankomis. Tai yra bendras pasveikinimas atvykstant ar išvykstant, ir jį dažniausiai lydi gestas, vadinamas "Añjali Mudrā". Iš esmės, tai reiškia „Aš lenkiuosi tau“, o kai kuriais atvejais – „Dieviškumas manyje sveikina dieviškumą tavyje“.