Asmeninio horoskopo pamokos

Kiekvieno asmeninio horoskopo informacija, be žinių apie mūsų psichologiją, gilesnio supratimo apie savo organizmo struktūrą, draugus ir priešus, profesinę sferą, santuokinį gyvenimą, orientavimosi palankiuose arba nelabai planetiniuose perioduose, duoda kai kurias svarbias bendras pamokas, kurias verta gyvenimo tėkmėje laikyti galvoje – jos padeda dvasioje išsaugoti pusiausvyrą bei tam tikrą blaivią distanciją tarp savęs ir to, kas aplinkui vyksta. Štai trumpas jų sąrašas.  

1. Mes neprivalome visur ir visada nugalėti. Pastarasis nusiteikimas žmogų nepastebimai paverčia monstru. Jis nori būti panašus į herojus reklaminiuose stenduose, todėl skuba, bėga, veržiasi pirmyn mažai skaitydamasis su aplinkiniais, bando pasiekti tikslą nepriklausomai nuo, ar aplinkybės tam jau subrendo ar dar ne. Pirmuoju atveju tai – būdas susikurti priešų, antruoju – patekti į vadinamąją “raudono šviesoforo signalo aktyvioje sankryžoje“ situaciją, kur galima sėkmingai susikulti, t.y. patirti pažeminimą, pralaimėjimą etc. Tai, jog vieni turi daugiau šansų vienu metu, o kiti kitu, kad lėšų apimtys mūsų piniginėse skiriasi, yra  Apvaizdos labai išmintingai sureguliuoti dalykai. Įsivaizduokime, kas būtų, jeigu visi pasaulio žmonės turėtų lygiai tas pačias finansines galimybes, kokios yra pas didžiausius finansinius magnatus, tokiu atveju siekiantys atsiplėšti po stambų gabalą iš bendro puodo tikriausiai vienas kitą užmuštų.   

2. Mes neprivalome visur ir visada būti teisūs. Dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, mes žinome ne absoliučiai viską. Antra, a priori mes galbūt ir teisūs, bet tai nereiškia, kad toji tiesa turi/privalo būti pripažinta dabar pat, galbūt jos vieta ateityje. Trečia, noras būti visur ir visada teisiais mus lengvai paverčia fanatikais. Karštai diskutuojant pamažėle pamažėle galima įsijausti tiek, kad pasidarys aktualu ne pasidalinimas savo hipoteze, o potencialiai vieno siauro požiūrio, kaip tai būna pas diktatorius, primetimas – ir šiame momente jau sudėtinga mus laikyti išmintingais, nekalbu apie tai, kad jeigu įsitraukimas į ginčą verčia mušti kraują į smegenis, tada dar papildomai ima žalotis ir sveikata.     

3. Mes neprivalome visiems ir visada įtikti. Šio principo prisilaikymas sudaro sąlygas labai pastebimai “nuleisti garą”. Pavyzdžiui, jei žinau, kad savo muskulatūra atitinkamos kategorijos žmonėms nesudarysiu jokio įspūdžio, ar turėčiau nertis iš kailio, kad jiems vis tiek būčiau “savas”? Galbūt galiu būti savas tos kategorijos žmonėms, kurie išpažįsta tas pačias vertybes, kaip ir aš? Mums gali neatrodyti, kad tokie esamu momentu šalia randasi, bet jie objektyviai egzistuoja, tik galbūt kažkurioje kitoje vietoje.

4. Giluminėje, dvasinėje savo esatyje mes nebūtinai esame tie, ką apie mus rodo mūsų horoskopas. Mintis skamba paradoksaliai ir reikalauja šiokio tokio paaiškinimo. De facto horoskopas apie mus rodo teisingai. Tačiau būna, kad žmogus tiek įsikabina į mintį, jog, pavyzdžiui, jis yra Liūtas, kad atsiriboti nuo struktūrinio mąstymo pasidaro labai sunku. O tuomet tiek pasisekimo, tiek ir nepasisekimo atveju jis tęsia atkakliai laikyti, jog Liūto asmenybė ir yra tikrasis jo “Aš”, nes tai iš jos visa tai ir išplaukia. Yra žinomas metodas, padedantis lengviau įžengti į meditaciją, tai pasakymas sau pačiam, kad “aš esu kažkas kitas, ne Antanas, ne Petras, ne Birutė, bet kažkas kitas”. Leidę šitai sau pasakyti mes faktiškai pereiname į kitą, arčiau Vienio esantį planą, atribojantį nuo pernelyg rimto žemiškos tikrovės, kurioje randamės, vertinimo. Galbūt minimas metodas ir nėra idealus, bet jis gali šiek tiek padėti tvarkantis su įvairiais iškylančiais stresais. Antra, jis gali netikėtai stimuliuoti naujas, vertingas bendruomenei/visuomenei įžvalgas, kadangi šios įstengia užgimti ne pasyviai liekant horizontaliame lygmenyje, o virš jo iškilus.