Kortos: burtai ar ženklų skaitymas

Visada prisilaikiau supratimo, kad žodžiai turi prasmę. Kai imame nepagalvoję juos atsitiktinai, kaip papuolė vienas su kitu klijuoti, kyla visokių keistų dalykų. Įprastinėje, menkai išprūsusioje kompanijoje nieko tokio, bet labiau pasikausčiusioje dėl to iš mūsų gali būti ir pasijuokta. Etimologija – mokslas apie žodžių kilmę ir jų prasmę – visgi reikalauja didesnio dėmesio ir pagarbos. Štai sakome “būrėjas (-a) kortomis”, bet ar tai tiesa?

Kas turėjo reikalų su čigonais arba matė filmų apie čigonus, turbūt yra girdėję tokią frazę: “nagi, išburk man gerą gyvenimą”. Pabandykime į šį pasakymą susitelkti įdėmiau. Prašymas išburti gerą gyvenimą reiškia prašymą duoti gerą gyvenimą. Bet kaip tas, kuris buria, gali jį duoti, jeigu, tarkime, neįmanoma man duoti Čarlzo Bronsono (Charles Bronson) veido, kurio bruožai padėjo šiam būti charizmatišku aktoriumi ir vaidinti daugybėje sėkmingų filmų?  Arba kaip jis gali man duoti verslo magnato Džefo Bezos (Jeff Bezos) sėkmę, jeigu manęs ekonominis pasaulis nei trupučio nedomina? Ar tuomet ne teisingiau bus kalbėti, kad jis gali nusakyti mano sėkmę pagal mano prigimtinius talentus? Žodžiu,  pateikti pavyzdžiai kalba, kad dėstantis ant stalo kortas žmogus ir burtai yra du nieko bendra tarpusavyje neturintys dalykai.

Kas gi tuomet yra burtai? Burtai (nuo žodžio užburti) iš esmės yra aktas, atliekamas magijos pagalba, kad pasiektume tą ar kitą norimą mums rezultatą. Žmonės užburia rezonuodami su natūralia energija. Dainininkas gali privilioti minias savo balsu, o menininkas gali nupiešti portretą, kurį visi mato skirtingai, bet kažką jo menas gali stipriai pakerėti. Burtas yra bet koks veikėjo (gamtos veiksmo, masyvo, darinio, objekto, būtybės ar augalo) sužadinimas, sukeliantis magišką reiškinį. Uždegtas smilkalas ne tik skleidžia dūmą, šis dar ir maloniai kvepia – skirtingai nei paprasta liepsnojanti malka. Miegamajame porai intymiai bendraujant smilkalo aromatas gali veikti magiškai – pasijuntame atsidūrę labai  nekasdieniškoje būsenoje. Viduramžiais kai kuriose draustinose patekti vietose degindavo specialias žoles, kurių kvapas turėjo smalsuoliams sukelti regėjimus, atbaidančius nuo įžengimo, kur nereikia. Burtų formos yra įvairios, nuo profesionalių/individualių iki liaudinių. Tarkime, egzistuoja imitacinė burtų forma: prie sodinamų kopūstų dedamas didelis akmuo, kad kopūstų galvos užaugtų didelės. Lietuvos kaime burtai buvo paplitę iki XX a. pradžios. Juos mini Adomas Brėmenietis (1075 m.), Ulrichas fon Jungingenas (1408 m.), Povilas Rusdorfietis (1427 m.), Jeronimas Prahiškis (XV a.), J. Dlugošas, M. Pretorijus (XVII a.) ir daugelis senųjų lietuviškų raštų autorių, tokių kaip M. Mažvydas, J. Bretkūnas, M. Daukša, K. Sirvydas.

Tada ar kortoms, kaip ir chiromantijai, astrologijai tinka ženklų sistemos apibrėžimas? Toks nusakymas yra arčiau tiesos, ypatingai kada kalba eina apie senąsias, pavyzdžiui, Marselio Taro kortas. Kaip kiekvienas iš mūsų sugebame tuos ženklus suprasti, yra atskiras klausimas, bet tai nereiškia, kad neegzistuoja tam tikri susisteminti principai, padedantys kortų kalbą suvokti. Pavyzdžiui, kombinacija Kardai + Kardai nėra vienas ir tas pats, kas Kardai + Taurės. Antra, kortos nėra padrikas jų, kaip papuolė, išdėliojimas, egzistuoja fiksuotos schemos, turinčios visiškai konkrečias prasmines pozicijas. Trečia, pačiose kortose egzistuoja savybė neleisti nukrypti "į lankas". Sakysime, jei finalinė korta – X Denjė, ji nepavirs į jokią kitą kortą, atsakymas turi būti pateiktas būtent šios kortos kontekste. Remdamasis kol kas nedidele 6 metų patirtimi vis dėlto visiškai atsakingai teigiu, jog senosios kortos yra patikima tradicija, kadangi jose nėra to aptakumo, kuris mane ima erzinti, kada bandau žiūrėti su šiuolaikinėmis. Senosios kortos gerai rezonuoja su tradicine astrologija. Pamatęs tam tikrame periode kietesnio charakterio kortas ir aptikęs, jog jame dar vyks ir Saulės/Mėnulio užtemimas, tiksliai sutampantys su vieta planetos, kurios temos atitinka minėtų kortų turinį, nesvyruodamas žinosiu, kad tai - rimtas klientui įspėjimas nepažiūrėti pro pirštus.

Paskutinis klausimas. Ar solidu astrologui dirbti su kortomis? Mano vertybių sistemoje akcentas tenka ne tam, oriai atrodysiu laikydamas rankose kortų kaladę ar ne. Jei remčiausi solidumo principu, tai jau seniai turėjau pasitraukti ir iš astrologijos sferos, mat mano pavardė nėra visuomenės aukštuomenės (su visa derama jai pagarba) linksniuojama taip, kaip Palmyros ar Budraitytės. Vadovaujausi racionaliais principais – pasitvirtina praktikoje kortų ženklais nusakoma informacija ar nepasitvirtina. Jeigu taip, kodėl turėčiau būti užriestanosiu kvailiu – toks prieš kokius 10-15 metų ir buvau, kadangi deklaravau vien tik fanatišką tikėjimą astrologija, kaip matematine sistema – ir siekti atitikti kieno nors siaurą, koks seniau buvo tuo klausimu pas mane, regėjimą? Apskritai pati klausimo idėja, mano požiūriu, yra ydinga, turi laimėti ne solidumas, kaip forma prieš ką nors pasipuikuoti, o kliento interesas gauti atsakingai parengtą atsakymą, o tam tinka visi papildomi metodai, jei tik juos mokame tinkamai valdyti.