Astrologinės mokyklos. Refleksija apie okeaną

Iš visų mano blog’e publikuotų temų ši bus pati sudėtingiausia aptarti. Dalykas tas, jog kuo didesnė su metais darosi astrologo patirtis, tuo (paradoksas!) jam darosi vis sunkiau atsakyti į klausimą, nuo kokios astrologinės mokyklos geriausia pradėti, kokia geriausiai pasiteisina etc. Taip gaunasi ne todėl, kad jis bėgant laikui netektų supratimo, kurie metodai pasiteisina labiau, kurie mažiau, o kad plačiantis akiračiui, kalbant vaizdingai, astrologija iš atskiro ežero, upės išvirsta į jūrą, o ypač retais atvejais į okeaną informacijos. Tada tu imi jaustis kaip šv. Augustinas, kuris vieną dieną, apmąstydamas Dievą, atėjo prie jūros. Ten sėdėjo berniukas, nenuilstamai šaukštu semdamas vandenį. Paklaustas, kokią keistą veiklą jis taip uoliai atlieka, vaikas, pakeldamas į jį spindinčias akis, atsakė: “Semiu vandenį iš jūros”. Augustinas liūdnai nusišypsojo: “Tai visiškai neįmanoma“. Berniukas taip pat nusišypsojo ir lyg tarp kitko paklausė: "Ar galima išsemti Dievą?"

Atitinkamai gaunasi, jog laikydamas save Lietuvoje seniausiu astrologu (man buvo tik 6 metai, kada pirmą kartą godžiai perskaičiau A. Diuma romaną “Tris muškietininkai”, jį keliolikoje blog’o straipsnių įvardinau kaip giluminės astrologijos pagrindus, konkrečiais pavyzdžiais pagrįsdamas, kodėl taip galvoju), taigi žvelgdamas į visą tą okeaną iš paukščio skrydžio, greičiausiai negalėsiu patenkinti nei vieno norinčio rasti šiame tekste TĄ VIENINTELĘ TEISINGĄ MOKYKLĄ, galinčią įduoti į rankas visus reikalingus darbui astrologinius instrumentus. Laikykime tad mano mintis ne gatavais atsakymais, o refleksijomis.

Pirma ateinanti į galvą idėja yra ta, kad nori nenori žmogus pirmiausia yra epochos, kurioje jis randasi, sąvokų nešėjas. Kaip sakant, natūralu, jog 20-ajame amžiuje astrologai įtraukė į savo asortimentą tolimąsias planetas Uraną, Neptūną ir Plutoną, tą vėliau padarė net kai kurie indų astrologai (Narendra Desai). Jei neskaitysime “Trijų muškietininkų”, pradėjau nuo moderniosios (psichologinės pakraipos) astrologijos, kuri baigiantis 20-am amžiui Lietuvoje buvo priimama palankiai, taip į ją žiūrima ir mūsų dienomis. Ją užgožė vadinamoji Avestos mokykla, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Juodasis ir Baltasis Mėnuliai, tačiau dėl savo personalinių savybių nugalėjo kritiškas lyginamasis mąstymas (Ascendentas Mergelėje, Saturnas Dvyniuose 9 name), ir ją neužilgo atmečiau. Jeigu būčiau labiau linkęs į šamanizmą (Ascendentas su Neptūnu Skorpione, Mėnulis 9 name), tuomet galimai Avesta būtų  persvėrusi.

Antra idėja susijusi su identiteto klausimu. Kuomet žmonės žino, kad tu užsiimi astrologija ne savaitę, ne mėnesį, o ilgiau, laikydami tave astrologu ima kreiptis ne vien turėdami tikslą save geriau pažinti iš astropsichologinio taško, bet ir gauti atsakymus į pakankamai konkrečius klausimus. Ir čia tenka pačiam sau atsakyti, kas tu toks: psichologas, besiremiantis astrologiniais terminais, ar astrologas, suvokiantis, kaip sugebėti klausėjui lygiai taip pat konkrečiai atsakyti. Jei tai antrasis variantas, iškyla dilema, kaip atsakyti vadovaujantis moderniais metodais, kadangi jie konkretumui nėra pritaikyti visiškai. Pavyzdžiui, jeigu bet kurio modernaus astrologo paklausčiau, kuo skiriasi Plutono padėtis 6 Svarstyklių laipsnyje nuo Plutono padėties 3 laipsnyje, tame pačiame Svarstyklių ženkle, kaip šitas skirtumas realiame gyvenime/praktiškai reiškiasi, nieko, išskyrus spekuliacijas neišgirsčiau. 95 metai skaičiuojant nuo Plutono atradimo yra pernelyg mažas laiko tarpas, kad būtų spėta sukaupti kokia nors daugiau ar mažiau patikima faktų statistika. Būna žmonių, kurie moka jau situacijai pasibaigus pritempinėti, bet jei jų paprašytum, kad iš anksto įvardintų, kokia potencialiai įmanoma jos dinamika, dažniausiai skėstelėjama rankomis ir pereinama prie aptakių psichologinio pobūdžio frazių. Šios yra nuostabios kultūrinėje TV laidoje, labai tinka įvairaus pobūdžio šou pasirodymuose, bet identiteto plotmėje greitai parodo, kas yra kas. Čia kaip ir su korta Kvailys: taip, ji vėliau tapo Marselio Taro sistemos dalimi, tačiau prasminis skirtumas tarp jo ir Atsiskyrėlio akivaizdus.

Trečia idėja liečia potencialią pagundą jums save vadinti labai rimtu astrologu (noru save tokiame amplua regėti). Nesuabsoliutinu, tačiau susižavėję tradicinėmis mokyklomis (indiškoji astrologija, tradicinė Vakarų astrologija) ima pamažėle darytis griežtais, “visa žinančiais”, ir čia reikalinga nepaprasta dvasios stiprybė ar nuolatinės dvasinės praktikos, kad tas griežtumas neperaugtų į kategoriškumą. Beje, tradicionalistams labai sunku paaiškinti, kaip yra, kad modernioji medicina jau sugeba išspręsti kai kurias problemas, dėl kurių anksčiau ligoniai fatališkai šį pasaulį palikdavo, “kaip klasikiniuose tekstuose ir pasakyta”. Studentas sumokėjo už astrologinius kursus 4000eu ar netgi daugiau, o atsakymas į šį klausimą taip ir liko už septynių užraktų. Aš suprantu, kad gebėjimas išleisti tiek pinigų pakelia mokinį jo paties akyse, ypač kada jį motyvuoja faktas, jog baigęs gaus diplomą, bet vėlgi, tenorėjau pasakyti, jog kuo iliuzijos didesnės, tuo jos brangiau kainuoja.

Ketvirta idėja – tai jūsų personalinis santykis su okeanu. Ar gerai jaučiatės apjungdamas galvoje daugybę informacijos? Ar begalinė masė faktorių neišmuša iš pusiausvyros, neišvargina psichiškai, protiškai, netgi fiziškai (sėdėjimas ilgai susitelkus su amžiumi ims duoti apie save žinoti)? Jei taip, tada apsiriboti viena mokykla yra ir savęs, ir kliento skurdinimas, tai tarsi anų laikų dvikovoje atmušinėti špaga smūgius vien iš dešinės pusės, neišmanant, kaip veikti centre arba iš kairės, iš viršaus arba iš apačios.

Dėl išvardintų momentų nei skubu rengti astrologijos kursus kitiems (nuo ko šiame milžiniškame vandenyne pradėti? apskritai jame a priori svarbu viskas, net tos sistemos, kurias jūs su laiku galbūt atmesite), nei esu pasirengęs konkrečiai įvardinti pačias respektabiliausias astrologijos mokyklas. Pastaruoju atveju taip yra todėl, kad jų viduje gali vykti, o dažnai ir vyksta nuolatinės trintys, bylojančios, jog ten požiūriai anaiptol dar nėra nusistovėję, viena stovykla tempia vienon pusėn, kita – kiton (pavyzdžiui, polemika, ar praktikuoti tradicinėje Vakarų astrologijoje siderinį Zodiaką, atitinkamai sunkiai paaiškinamas paradoksas tarp tos astrologijos, kurią praktikavo Rišeljė astrologas Morinus, ir tos, kuria nenori remtis Martin Gansten, nors jis ir pripažįsta, kad Morinus buvo didis meistras).

Apibendrindamas sakyčiau, jog renkantis astrologinę mokyklą svarbiausia klausyti, ne ką apie tai parašė astrologas Vytautas Kaškelis ar koksai kitas mano kolega, o kaip kalba vidinis balsas. Mat ko esamu metu trokštate, gali būti kaip tik ta spraga ar tuštuma, kurią savo evoliucinėje patirtyje turite užpildyti. Vienintelis momentas, kurį reikėtų laikyti omeny, yra tas, jog bet kuri pakraipa: modernioji ar tradicinė, Vakarų ar indiškoji/kinų, Parašaros ar Džaimini sistemos ir t.t.  pareikalaus iš jūsų dėmesio, laiko, lėšų skirti literatūrai, nusiteikimo stebėti ne tik tai, ką skaitote, bet ir ar mokomi dalykai randa atbalsį gyvenime. Ir atvirkščiai, jei eidamas į tai iš anksto šildysitės mintimi, jog studijos privalo baigtis diplomo gavimu, arba jog gautos žinios padės “užkalti daug pinigų”, tuomet tokios vertybės gali greitai ir sėkmingai paskandinti net ir nedideliame ežere.