Kada mes esame objektyviausi

Tokie momentai yra du:

1. Kada mes tylime. Taip, idėja skamba paradoksaliai, ir vis dėlto tai tiesa.  Šios idėjos esmė holistiniu principu apima khečari-mudrą ir vieną iš tradicinės Vakarų astrologijos postulatų, pagal kurį Saulė (vidinė proto šviesa) džiaugiasi būdama 9-ajame gimimo horoskopo name (Vienis). Dabar apie kiekvieną atskirai. Khečari-mudra, kaip pratimas, yra viena iš seniausių joginių praktikų, kurios pagrindinis tikslas – nukreipti energetinius srautus kūne. Šnekant paprastai, khečari-mudra yra liežuvio užraktas. Būtina užlenkti liežuvį taip, kad galiukas remtųsi į viršutinį gomurį. Mudros atlikimo metu praktiko burna uždaryta. Tarp daugybės mudros efektų minimas proto (intelekto) įėjimas į pusiausvyrą, taipogi mudra dovanoja žmogui ramybės jausmą. Kodėl pabraukiau žodį galiukas pasidarys aišku dabar pat, nes pereinu prie Saulės ir 9-ojo namo. Atkreipkite dėmesį, kaip atrodo pats astrologinis Saulės simbolis: tai – taškas (!) apskritimo centre. Nors formaliai galiukas ir taškas yra skirtingi dalykai (vienas – žmogaus organizmo dalis, kitas – geometrinė detalė), aptariamame kontekste jie identiški, kadangi simbolizuoja tam tikrą koncentruotą centrą. Vadinasi, kada sugebame protą išlaikyti pusiausvyroje, t.y. centre, neišsiliedami į kraštus, t.y. į skirtingas apskritimo vietas, tuo pačiu pakylame arčiau Vienio/išminties labiausiai. Būnant tokioje būsenoje paprastai ima atrodyti, jog viskas randasi idealioje harmonijoje, net jeigu aplinkiniai taip ir nemano. Atitinkamai nebetraukia pasinešti į diskusijas, polemikas ir pan., kadangi pastarosios greitai generuoja paradoksus ir prieštaravimus (Velnio Marselio Taro sistemoje prasmė), o kur prieštaravimai, ten ir takoskyros, o kur takoskyros, ten didesniame ar mažesniame lygmenyje užgimsta proto arogancija. Štai kodėl Saturnas (arogancija) yra Saulės priešas tiek tradicinėje Vakarų, tiek indiškojoje astrologijoje. Na, o kadangi senoji astrologija (helenistinė, arabų ir Viduramžių) priskyrė 9 namui Dievo prasmę, tai paminėjus Saturną, kaip Saulės priešybę, galbūt jums darosi aiškiau, kodėl Kristus atmetė Velnio gundymus duoti jam viso pasaulio karalystes ir jų šlovę (Mt 4,8-9). Jei dar paminėsiu, kad religinėje ikonografijoje Kristaus galva visuomet supama tarsi švytinčio apskritimo, regėsime tvirtą ryšį tarp astrologijos ir religijos, ludijantį, kad mano perteikiami tekste apmąstymai nėra atkaklios pastangos pritempti juos prie kažko, kas tikrovėje neegzistuoja.

Tarp kitko, indų astrologijos principas, kad dharmos trikonoje 9-asis namas (guru, išmintis, aukštesnis tikslas), kaip pats stipriausias trikonos namas, apvainikuoja likusius 1-ąjį namą (kūnas, vitališkumas) ir 5-ąjį namą (kūrybiškumas), aptariant tylėjimą ir Saulės simbolį randa atbalsį vienoje iš Sadhguru minčių. Jis yra pasakęs, jog “saviraiška – tai tuščias jūsų gyvenimo švaistymas”. Kieno ši mintis dar nespėjo įsiutinti, daugiau pasiklausykite čia: https://www.youtube.com/watch?v=st2VzHLvD5Q. Nesu šio mistiko/jogo pasekėjas, bet man patiko, kaip jis labai paprastais žodžiais išryškino dichotomiją tarp tylos ir išorinio reiškimosi, kuris labai labai dažnai išskleidžia į pasaulį personalinį ribotumą.      

2. Kada indiškajame horoskope tranzitinis Jupiteris (Devguru, dieviškasis dievų mokytojas),  maždaug metams įžengia į 2-ąjį namą (kalbėjimo svoris), 7-ąjį (intelekto aštrumas) arba 9-ąjį namus (išminčių palaiminimai). skaičiuojant nuo Mėnulio padėties. Likę devyni namai tokio ryškaus palankaus efekto jau nebeduoda. Vėlgi jei remsimės holistiniu principu ir pasitelksime vandens pavyzdį, pasidarys aišku, kodėl tik trys namai iš dvylikos tėra pajėgūs padėti susigaudyti tame, kas vyksta skaidriau, aiškiau, paprasčiau. Kad vandenyje gerai atsispindėtų debesys, medžiai arba jūs pats, jo paviršius privalo būti idealiai ramus. Tokioje padėtyje jis randasi nedažnai. Dažniau matysime didesnius ar mažesnius bangavimus, o šaltą žiemą vanduo ir apskritai užšąla.