DI atneša pokyčius. Į ką jie pasauliui išvirs?

Temą šiam straipsniui man pasufleravo vienas iš mano blog’o lankytojų, atsiuntęs nuorodą į Mustafos Suleymano prognozę, žr. čia: https://economictimes.indiatimes.com/tech/artificial-intelligence/microsoft-ai-chief-mustafa-suleyman-predicts-widespread-white-collar-job-automation-within-18-months/articleshow/128294019.cms?from=mdr Kadangi pats greičiausiai į šį pranešimą nebūčiau atkreipęs dėmesio, noriu pasakyti pateikusiam nuorodą lankytojui širdingą ačiū :) Tema įdomi, suprantama, užkliuvo vieta, kur kalbama, jog “„Baltosios apykaklės, t.y. iš esmės tie, kurie sėdi prie kompiuterių, nesvarbu, ar tai teisininkai, buhalteriai, projektų vadovai ar rinkodaros specialistai... dauguma šių užduočių bus visiškai automatizuotos dirbtinio intelekto per ateinančius 12–18 mėnesių“. Kilo mintis pateikti Marselio sistemai (Ms) klausimą, į ką pasaulį galų gale atves tokie pokyčiai.

Pasirodė Imperatorius (praktiniai pasiekimai, kontrolė), Žvaigždė (atsistatymas), Mėnulis (iracionalūs pasikeitimai). Iš pirmo žvilgsnio praktiniai DI pasiekimai eliminuos šiose profesijose streso faktorių, tačiau... deja deja, laukia iracionalūs pasikeitimai. Kas tai galėtų būti?

Faktiškai, jeigu Mustafos Suleymano prognozė išsipildys, mes susidursime ne tik su dviejų pirmųjų simbolių rodomu ekonominiu pokyčiu - tarsi iš pirmo žvilgsnio žmogaus naudai, bet ir su psichologine ir ontologine krize (šalta, drėgna ir nejauki Mėnulio prigimtis puikiai ton pusėn stumia). Pirmiausia, paradoksalu, bet kuo tobulesnis bus DI, tuo labiau... vertinsime klaidą. Žmonės gali pradėti sąmoningai rinktis brangesnes, prastesnės kokybės paslaugas vien todėl, kad jas atliko žmogus. Kaip dabar perkame “ekologišką maistą", ateityje galime pamatyti etiketes “sukurta be DI įsikišimo”. Teisinė konsultacija su klaidomis, bet suteikta empatiško žmogaus, gali tapti prabangos preke, prieinama tik elitui. Istorija rodo, kad prarandant prasmę kyla pyktis. Atitinkamai gali atsirasti judėjimų, kurie tyčia “nuodija” algoritmus klaidingais duomenimis, kad atkurtų chaosą (įdėmiau pažvelkite į Mėnulio simbolius, ir pamatysite, kad jie ne patys maloniausi, ypatingai tamsoje...). Tai iracionalu, nes tai kenkia efektyvumui, tačiau tai būtų bandymas susigrąžinti kontrolę. Galime pamatyti masinį bėgimą nuo ekranų – svarbiausi verslo sprendimai vėl bus prieinami popieriaus lapuose, susitikus gyvai, kad būtų išvengta DI skubėjimo ir automatizacijos. Daugelis teisininkų ar rinkodaros specialistų savo tapatybę kildina iš savo profesinio meistriškumo. Taigi kai darbas išnyksta, žmonės gali pradėti kurti dirbtinas problemas, kad jas spręstų, arba įsitraukti į itin radikalias bendruomenes ieškodami prasmės. Bet ir tai dar ne viskas, visuomenė gali pradėti garbinti praeities struktūras (pvz., popierinę biurokratiją), ne todėl, kad jos geros, o todėl, kad jos primena laikus, kai žmogus buvo “reikalingas”. DI gali imituoti empatiją, bet jis jos nejaučia. Jei mus aptarnauja tik algoritmai, visuomenė gali patirti masinę vienatvę. Tai gali sukelti iracionalų troškimą fiziškai agresyviems ar itin intensyviems potyriams (pavyzdžiui, estremaliam sportui ar pavojingoms pramogoms), kad tiesiog būtų pajustas “gyvumas” pasaulyje, kuris tapo pernelyg sterilus.

Net jei sistema veiks tobulai, žmogaus prigimtis priešinsis tam, kas neturi “sielos” ar bent jau jos iliuzijos. Mes galime pamatyti pasaulį, kuriame efektyvumas tampa priešu, o lėtumas ir neefektyvumas – didžiausia vertybe. Suprantu, kad paskutiniai žodžiai skamba paradoksaliai, bet tokią finalinę išvadą mane verčia daryti schemos dugne Popiežius (laiminimas) + Velnias (paradoksai ir prieštaravimai).

 

PS. tiems, kas abejoja, kad iracionalių pasikeitimų neišvysime, t.y. jog teksto autorius kuria pasakas, noriu priminti, kuo baigėsi Migracijos departamento sprendimas dėl L. Volkovo, ten finalinė korta irgi buvo Mėnulis. Išplaukus į paviršių skandalingoms kalboms prieš Ukrainos vadovybę (Budanovą, Podoliaką), jis buvo tik... įspėtas, parodyta "geltona kortelė", tuo tarpu Latvijoje A. Navalną (!) gydęs reanimatologas A. Polupanas negauna teisės dirbti ligoninėje, nors jis buvo vienas iš nedaugelio gydytojų, viešai prieštaravusių oficialiai Kremliaus versijai dėl Navalno sveikatos ir pasitraukė iš Rusijos dėl politinio persekiojimo.