WC2026. Anglijos – Argentinos pusfinalio likimas
Jei praėjęs pusfinalis tarp Prancūzijos ir Ispanijos buvo kova tarp nežymiai “galva aukštesnių” prancūzų” ir į autsaiderių pozicijų nustumtų ispanų – bet juos į tai oficialiai nustūmiau ne aš, o bukmekeriai – tai šiame pusfinalyje, jau mano personaliniu požiūriu, susitinka praktiškai lygios rinktinės. Sudaryti dvikovos horoskopą galima, bet dėl lygumo bus vaikščiojama ant ypatingai slidaus pagrindo. Todėl – ne, nuo astrologinių faktorių įtraukimo susilaikysiu. Verčiau žemiau išdėstysiu samprotavimus, pagrįstus viso stebėto čempionato įspūdžiu.
Šiame konkrečiame pusfinalyje vienas svarbiausių klausimų yra ne "kas turi daugiau žvaigždžių?", o kas sugebės priversti kitą komandą žaisti jai nepatogų futbolą. Čia galima išskirti kelis aspektus.
Kas turi daugiau galimybių primesti savo žaidimą?
Aš duočiau nedidelį pranašumą Anglijai. Kodėl? Tuchelio komandos paprastai labai gerai kontroliuoja rungtynių struktūrą. Net jei jos neturi daug kamuolio, jos priverčia varžovą žaisti ten, kur pačioms patogu. Argentina mėgsta rungtynes, kuriose atsiranda daugiau chaoso, daugiau pereinamųjų fazių, daugiau individualių dvikovų. Jei Anglija sugebės rungtynes "suspausti" į taktinę kovą, tai jai bus naudinga. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jeigu Argentina pirmoji įmuštų, visas planas gali apsiversti. Tada jau Anglijai tektų daugiau rizikuoti, o tai kaip tik sukurtų daugiau erdvės Argentinos kontratakoms. Todėl pirmasis įvartis, mano nuomone, gali būti net svarbesnis nei buvo Ispanijos–Prancūzijos rungtynėse.
Fizinė būklė
Jeigu kalbame bendrai apie turnyro pabaigą, abi komandos jau yra sukaupusios didžiulį krūvį. Čia matau nedidelį pranašumą Anglijai dėl kelių priežasčių: jos treneris Tuchelis dažniausiai gana racionaliai rotuoja žaidėjus. Anglijos sudėtis labai gili – nuo atsarginių suolelio gali išeiti aukšto lygio futbolininkai. Anglijos žaidėjai fiziškai paprastai labai gerai pasirengę intensyviam futbolui. Argentina irgi turi patirties žaisti 120 minučių, tačiau jų žaidimas dažniau remiasi emociniu pakilimu ir lyderių sprendimais. Tai ne trūkumas, bet ilgame pratęsime gali pareikalauti daugiau energijos.
Jei reikėtų žaisti 120 minučių
Čia man būtų labai įdomu. Jeigu po 90 minučių būtų 0:0 arba 1:1, sakyčiau, jog Anglijos šansai po truputį didėtų, bet Argentina vis tiek išliktų labai pavojinga dėl individualių sprendimų. Pratęsime dažnai laimi ne ta komanda, kuri daugiau bėga, o ta, kuri išlaiko struktūrą, kai nuovargis pradeda griauti discipliną. Būtent todėl aš šiek tiek palankiau vertinčiau Angliją.
Bet yra dar vienas dalykas, kurio išmokė Ispanijos pusfinalis!
Prieš Ispanijos rungtynes daug kalbėta apie individualų meistriškumą, o paaiškėjo, kad svarbiausia buvo komandos kolektyvinis greitis mąstant. Man susidarė įspūdis, kad šiuolaikiniame aukščiausio lygio futbole fizinis greitis jau nebėra vienintelis lemiamas veiksnys. Dar svarbiau yra tai, kaip greitai komanda persitvarko praradusi kamuolį, kaip greitai priima sprendimus, kaip greitai uždaro erdves. Šiuo požiūriu Ispanija šiame čempionate buvo išskirtinė. Todėl Anglijos ir Argentinos pusfinalyje stebėčiau ne tiek kamuolio kontrolės procentą, kiek vieną požymį: kuri komanda pirmoji privers kitą atsisakyti savo įprasto žaidimo plano. Jei Anglija privers Argentiną ilgai ir kantriai atakuoti prieš organizuotą gynybą, tai bus palanku Anglijai. Jei Argentina privers rungtynes tapti atviromis, su dažnais perėjimais iš gynybos į puolimą, jos tikimybė laimėti išaugs. Būtent šis taktinis "tempų ir erdvių" mūšis, mano nuomone, gali būti svarbesnis už pavienių žaidėjų pavardes.
Kiek apskritai tikėtina baudinių serija?
Jei pusfinalis klostytųsi taip, kaip aptarėme – abi komandos gana drausmingos, viena kitą gerai neutralizuoja – baudinių tikimybę laikyčiau gana nemaža. Ne todėl, kad jos nemoka pulti, o todėl, kad abi moka gintis, abi supranta vienų rungtynių kainą, nė viena nenorės paskutinėmis pratęsimo minutėmis atsidengti. Jeigu po 90 minučių būtų 0:0 arba 1:1, sakyčiau, kad tikimybė pasiekti baudinius jau būtų visai reali. Kuri komanda techniškai atrodytų stipresnė? Baudinių serija nėra vien technika. Ji susideda iš bent keturių elementų: baudinių mušėjų kokybės, vartininko gebėjimo skaityti mušėjus, psichologinio atsparumo, išankstinio pasirengimo. Jeigu vertinčiau vien mušėjų techniką, didelio skirtumo tarp Anglijos ir Argentinos nematyčiau. Abi komandos turi aukščiausio lygio futbolininkų. Tačiau jei pridėtume vartininkus ir pasirengimą, vaizdas tampa įdomesnis. Pakalbėkime apie Tuchelio faktorių. Tuchelis gali turėti didesnę įtaką nei dauguma trenerių. Šis vokietis treneris garsėja kruopščiu pasirengimu. Tai reiškia, kad jis beveik neabejotinai būtų iš anksto parengęs: kas muš pirmas, kas muš penktas, kas muš, jei serija tęsis, kokios yra Argentinos vartininko tendencijos, į kurią pusę dažniausiai muša konkretūs Argentinos žaidėjai. Turbūt nereikia sakyti, kad tokie dalykai šiandien aukščiausiame lygyje analizuojami labai detaliai. Šnekant apie Argentiną, ši rinktinė tradiciškai pasižymi labai stipriu psichologiniu charakteriu. Tai nėra lengvai išmatuojama statistika, bet dideliuose turnyruose jie dažnai atrodo labai ramūs lemiamomis akimirkomis. Todėl, jei reikėtų rinktis vien pagal psichologiją, nemanau, kad Anglija turėtų aiškų pranašumą.
Mano bendra išvada
Jeigu pusfinalis nueitų iki baudinių, nelaikyčiau nė vienos komandos aiškia favorite. Gal net šiek tiek išskirčiau Angliją dėl Tuchelio pasirengimo detalėms, bet tik labai nežymiai. Beje, pastebėtinas Argentinos elgesys prieš Šveicariją pusfinalio susitikime: Messi ir Co. akivaizdžiai bandė išspręsti rungtynes pratęsime. Tokie elgesio signalai kartais pasako daugiau nei oficiali statistika. Komandos dažnai pačios parodo, kokio scenarijaus jos nori išvengti. Todėl jei šis pusfinalis po 105 minučių vis dar būtų lygus, aš labai atidžiai stebėsiu paskutines 15 minučių. Jei viena komanda ir toliau aktyviai ieškos įvarčio, o kita pradės saugoti rezultatą, tai gali būti netiesioginis ženklas, kaip jos pačios vertina savo galimybes baudinių serijoje.
Komentarai
Rašyti komentarą