Ar po karo Rusija liks ta pačia Rusija?

Girdime, kaip vieni autoriai (Janusz Bugajski, Alexander Motyl, Norman Davies, Garry Kasparov) tuo klausimu linksta įžvelgti rimtą lūžį, kiti (Anatol Lieven, Fiona Hill, Marlene Laruelle, Michael Kofman) prisilaiko radikaliai priešingo požiūrio.  Intelektualiai (sociologiškai, politologiškai, ekonomiškai) galima vertinti visaip, o kaip tai atrodo Marselio sistemos (Ms), kuri paprastai linksta konstatuoti be ilgų painių išvedžiojimų, kontekste? Ar pasibaigęs karas tarp Rusijos ir Ukrainos atneš Rusijos Federacijos subyrėjimą?

Unikalu, kad pasirodė simboliai, tarp kurių tik vienas rodo akivaizdų status kvo. Tuo tarpu pagrindinėje linijoje kreivė desperatiškai leidžiasi, o po to eina augančia/kylančia ir išmintinga linkme. Bokštas – konstrukcija griūva. Imperatorienė – atsiranda naujas, gyvybingas procesas, jis atveda į naujų šio proceso dalių nepriklausomybę (Pasaulis/Išmintis). Imperatorius – centras/valdžios konstrukcija išlieka.

Išvada: Rusija po karo nustos būti tuo geopolitiniu subjektu, kuriuo buvo iki karo, nors formaliai dalis teritorinės vientisos valstybės dar gali išlikti. Kodėl su pasitikėjimu vartoju žodžius "nustos būti tuo geopolitiniu subjektu" - ne vien dėl Bokšto, bet ir todėl, kad Pasaulis/Išmintis, kaip vienas iš Marselio sistemos geradėjų, labai labai blogai susišneka su dabartinės Rusijos politiniu ir ekonominiu tvarkymusi. Tai jau savaime suponuoja disonansą tarp dabartinio chaoso ir tos harmonijos, į kurią įžengs po griūties atskiri/atsiskyrę/atskilę regionai.