Vežėjas, Kvailys ir Mirtis: ką Ms pasako apie naujausią žvalgybos perspėjimą?

Marselio sistemai perskaičiau tokį kontekstą ir klausimą: “Žiniasklaidoje pasklido žinia, jog Lietuvos žvalgyba sužinojo, kad rusai planuoja atakuoti Lietuvą savo dronais po svetima – Ukrainos – vėliava. Į ką visa šita istorija išsirutulios, ar tokia ataka nusakyta forma iš tiesų įvyks?”

Pasirodė Vežėjas, Kvailys, Mirtis, dugne – Popiežė. Vežėjas pradžioje labai gerai atitinka organizuotą veikimą, kontrolę, koordinaciją. Nebūtinai tai vien Lietuvos žvalgyba – tai apskritai situacija, kai kažkas perima iniciatyvą, mobilizuoja resursus ir nukreipia įvykių eigą. Tai gali būti ir informacinė reakcija, ir prevencinės priemonės. Kvailys viduryje Marselio tradicijoje dažnai reiškia ne tik neapibrėžtumą, bet ir tai, kad įvykiai nukrypsta nuo suplanuoto maršruto. Tai korta, kuri sunkiai paklūsta scenarijui. Ji gali reikšti: gandų ir informacijos sklaidą, nebaigtą procesą, situaciją, kuri dar neturi galutinės formos, arba tai, kad kažkas iš pradžių atrodo grėsmingai, tačiau vystosi visiškai kita kryptimi. Todėl Kvailys gana prastai dera su griežtai suplanuota ir tiksliai įvykdyta karine operacija. Tokiai operacijai dažniau tikėčiausi Imperatoriaus, Velnio ar Bokšto dalyvavimo. Mirtis Marselio kaladėje beveik visada reiškia esminį pasikeitimą, o ne fizinę katastrofą. Labai svarbu, kad ji nėra Bokštas. Bokštas būtų staigus smūgis ir griūtis. Mirtis veikiau nutraukia seną būseną ir pereina į kitą. Todėl šioje vietoje matau kelias simbolines galimybes.

1. Pirminė istorija palaipsniui praranda aktualumą.

2. Tyrimas pereina į kitą etapą, apie kurį visuomenė mažiau žino.

3. Pasikeičia pats naratyvas – kalbama jau nebe apie tariamą dronų ataką, o apie kitus saugumo aspektus.

Dabar apie Popiežę dugne. Būtent šis simbolis čia labai svarbi. Marselio tradicijoje jis reiškia: slaptą žinojimą, dokumentus, analizę, kantrų informacijos kaupimą, tai, kas dar nėra viešai atskleista. Jeigu dugno simbolis rodo gilesnį visos situacijos pagrindą, Popiežė gerai dera su žvalgybine tema. Ji labiau kalba apie: slaptą informaciją, analitinį darbą, dar neatskleistus faktus, atsargų informacijos naudojimą. Ji daug prasčiau dera su atvira karine eskalacija. Vadinasi, istorija gali "ištirpti" į konfidencialumo ir informacijos analizės sritį, o ne materializuotis būtent tokia forma, kokia buvo suformuluotas pradinis klausimas. Šis iškritimas veikiau rodo, kad pati istorija gali reikšmingai pakeisti savo pavidalą ir viešą naratyvą, o galutinis rezultatas labiau siejasi su informacijos valdymu ir transformacija negu su aiškiai pavaizduota destrukcine kulminacija.